GALIOJO SOVIETMEČIU

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Taryba
NUTARIMAS

1969 m. rugpjūčio 22 d., Nr. 353
Vilnius

Dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų istorinių senamiesčių apsaugos, tvarkymo ir eksploatacijos tolesnio gerinimo

Siekdama užtikrinti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų istorinių senamiesčių apsaugą, jų tvarkymą ir eksploataciją, Lietuvos TSR Ministrų Taryba n u t a r i a:

1. Nustatyti, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų istoriniai senamiesčiai yra valstybės saugoma miestų zona.

2. Patvirtinti Lietuvos TSR istorinio senamiesčio (valstybės saugomos zonos) nuostatus.

3. Įpareigoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Kėdainių ir Trakų rajonų vykdomuosius komitetus kartu su Kultūros ministerija ir Valstybiniu statybos reikalų komitetu iki 1970 m. sausio 1 d. patikslinti senamiesčių ribas ir nustatyti senamiesčių įtakos zonas.

4. Įpareigoti Kultūros ministeriją ir Komunalinio ūkio ministeriją, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų vykdomiesiems komitetus ir Kėdainių ir Trakų rajonų vykdomiesiems komitetams užsakius, pavaldžių organizacijų jėgoms iki 1972 m. sausio 1 d. sukoreguoti senamiesčių generalinius planus ir paruošti perspektyvinius architektūros ir istorinius planus ir paruošti perspektyvius architektūros ir istorinių paminklų panaudojimo planus.

5. Siekiant aprūpinti miestų vykdomųjų komitetų kultūros paminklų apsaugos inspekcijas specialiomis lėšomis, nustatyti, kad už negyvenamųjų architektūros paminklų patalpų, esančių kultūros paminklų apsaugos inspekcijos balanse, naudojimą ūkio reikalams pastarosios ima nuomos mokestį, remiamosios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1967 m. vasario 10 d. nutarime Nr. 51 patvirtintais tarifais, taikant koeficientą – 1,5 (išskyrus) pastatus ir patalpas, kurias nuomoja biudžetinės įstaigos).

6. Siekiant išsaugoti senamiesčių gatvių unikalius grindinius, pavesti Komunalinio ūkio ministerijai ir Kultūros ministerijai spręsti kartu su Statybinių medžiagų pramonės ministerija ir Valstybiniu statybos reikalų komitetu senamiesčių gatvių bei aikščių grindinių tvarkymo klausimus, pritaikant šiam reikalui esamas statybines medžiagas arba sukuriant naujas, atitinkančias senamiesčių reikalavimus.

7. Įpareigoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Kėdainių ir Trakų rajonų vykdomuosius komitetus geriau kontroliuoti, kaip atliekamas senamiesčiuose pastatų bei įrenginių remontas, rekonstravimas, restauravimas, inžinerinių komunikacijų įrengimas, kaip naudojami pastatai, išdėstomos įstaigos, pritaikomos joms patalpos ir kaip sprendžiami kiti klausimai, griežčiau reikalauti iš senamiesčių pastatus eksportuojančių įstaigų laiku remontuoti stogus, vandens nutekėjimo įrenginius, fasadus, užtikrinti, kad būtų švarūs ir gerai sutvarkyti senamiesčių kiemai.

Vykdomieji komitetai turi išsaugoti senamiesčiuose istorinę vertė turinčius gatvių pavadinimus, o ten, kur yra galimybė – juos atkurti.

8. Įpareigoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Kėdainių ir Trakų rajonų vykdomuosius komitetus ir Komunalinio ūkio ministeriją iki 1970 metų sausio 1 d. paruošti priemones dėl statybos – remonto organizacijų, vykdančių senamiesčių rekonstravimo bei remonto darbus, gamybinės materialinės bazės sustiprinimo.

9. Įpareigoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Kėdainių ir Trakų rajonų vykdomuosius komitetus, Vyriausiąją energetikos ir elektrifikacijos valdybą, Vyriausiąją gazifikacijos valdybą ir Statybos ministeriją griežtai vykdyti senamiesčių gazifikavimo, termofikavimo ir jų elektros ūkio išplėtimo bei rekonstravimo darbus, numatytus valstybiniuose planuose.

10. Siekiant pagerinti kultūros paminklų apsaugą Klaipėdos, įsteigti nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. prie Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto kultūros paminklų apsaugos inspekciją, išlaikomą iš gaunamų už patalpų nuomą specialiųjų lėšų.

11. Pavesti Komunalinio ūkio ministerijai ir Kultūros ministerijai iki 1970 m. sausio 1 d. nustatyti architektūros paminklų ir kitų etnografinių statinių remonto bei restauravimo darbų vietinius įkainius.

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos
Ministrų Tarybos Pirmininkas
J. Maniušis

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos
Ministrų Tarybos Reikalų valdytojo pavaduotojas
K.Žemaitis

Lietuvos TRS istorinio senamiesčio (valstybės saugomos zonos)
N U O S T A T A I

Patvirtinta
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos
1969 m. rugpjūčio 22 d. Nutarimu Nr. 353


1. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu paskelbtame valstybės saugoma zona istoriniame senamiestyje yra saugomi jo urbanistiniai ir architektūriniai ypatumai, užstatymo charakteris, esantys jame vertingi statiniai su jų aplinka, gatvėmis, topografiniais ypatumais ir kitos architektūrinės, istorinės bei kultūros vertybės.

2. Miestų, rajonų vykdomieji komitetai, turintieji savo žinioje istorinius senamiesčius, organizuoja bei kontroliuoja tuose senamiesčiuose statybą, juose esančių gatvių, aikščių remontą, restauravimą, inžinerinių komunikacijų įrengimą, užtikrina tinkamą pastatų panaudojimą, pritaikymą bei eksponavimą, organizuoja senamiesčio architektūrinių, istorinių bei kultūros vertybių apsaugą; šiame darbe betarpiškai dalyvauja miestų vykdomųjų komitetų kultūros paminklų apsaugos inspekcijos, o kur jos nėra – miestų, rajonų vykdomųjų komitetų kultūros skyriai.

3. Kultūros ministerija, neviršydama savo kompetencijos, sprendžia istorinių senamiesčių apsaugos, pastatų, panaudojimo ir kitus susijusius su šių nuostatų įgyvendinimu klausimus, metodiškai vadovauja valstybės saugomoje zonoje atliekamus darbus, juos kontroliuoja, teikia įvairią metodinę paramą.

4. Eksploatuojant senamiestį, kuris paskelbtas valstybės saugoma zona, vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais:

a) vertinama ir saugoma istoriškai susiklosčiusios architektūrinės tradicijos ir senamiesčio koloritas (statybinės ir dangos medžiagos, gatvių grindinys, fasadų apdaila, bendri masteliai bei užstatyti gabaritai, gatvių tinklas, vaizdai bei siluetai);

b) mažinama senamiesčio užstatymo tankumas, palaipsniui gerinant sanaciją, pašalinant iš senamiesčio pastatus, neturinčius istorinės architektūrinės vertės ir nesiderinančius su bendra jo išvaizda;

c) palaipsniui iškeliamos iš senamiesčio jam nebūdingos savo charakteriu pramonės įmonės, sandėliai, stambios dirbtuvės, siekiama mažinti autotransporto intensyvumą;

d) ieškoma galimybių geresniam architektūros ansamblių. Pastatų bei detalių, turinčių istorinę architektūrinę vertę, eksponavimui ir naudojimui, kuris atitiktų kultūros paminklų apsaugos principus ir dabartinius gyvenimo poreikius;

e) sudarant senamiesčiams tinkamą foną, kur tam yra būtinybė, miestų ir rajonų vykdomieji komitetai nustato apie juos įtakos zonas, kuriose statybos vykdomos, atsižvelgiant į senamiesčio ypatumus.

5. Valstybės saugomoje zonoje draudžiama griauti pastatus, juos rekonstruoti, didinti jų aukštingumą, statyti priestatus, remontuoti arba atlikti kitus senamiesčio ūkinius bei statybinius pertvarkymus be miesto vykdomojo komiteto kultūros paminklų apsaugos inspekcijos leidimo, o miestuose, kuriuose šios inspekcijos nėra - be Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdybos leidimo.

6. Siekiant kryptingai reguliuoti esamų pastatų bei įrenginių rekonstravimo bei remonto darbus ir naujas statybas senamiestyje, paskelbtame valstybės saugoma zona, vadovaujamasi šia projektinės dokumentacijos ruošimo ir derinimo tvarka:

a) pastatų, aplinkos, gatvių, aikščių, einamojo remonto ir tvarkymo darbai iš anksto derinami su miestų vykdomųjų komitetų kultūros paminklų apsaugos inspektoriais, o kur jų nėra, su Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyba;

b) pastatų kapitalinio remonto, rekonstravimo ir naujų statybų, įskaitant inžinerinių komunikacijų įrengimą, jų aplinkos, gatvių, aikščių kapitalinį tvarkymą, projektinei užduočiai paruošti miestų ir rajonų architektai išduoda architektūrines užduotis, papildytas specialiosiomis sąlygomis, paruoštomis remiantis senamiesčiui būdingais istoriniais architektūriniais principais. Minėtoms sąlygoms medžiagą ruošia Kultūros ministerijos centrinė specialioji mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė, miestų vykdomųjų komitetų kultūros paminklų apsaugos inspekcijos ar Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyba, su kuriomis derinama minėtų objektų projektinės užduotys;

c) ruošiant projektinę dokumentaciją, būtina atlikti istorinius architektūrinius tyrimus, įskaitant (kur reikalinga) archeologijos kasinėjimus, atitinkančius esamo pastato, jo aplinkos plotą, ar naujos statybos teritorijos dydį;

d) tyrinėjimo, projektavimo, remonto bei rekonstravimo ar statybos metu išryškėjusias vertingas konstrukcija bei architektūrines detales reikalinga išsaugoti ir pagal galimybes eksponuoti;

e) kultūros paminklo tyrimo, remonto, restauravimo dokumentacija ruošiama Kultūros ministerijoje nustatyta tvarka.

7. Už šių nuostatų nesilaikymą ir pažeidimą valstybės saugomose zonose miestų, rajonų vykdomieji komitetai taiko administracines priemones, vadovaudamiesi Kultūros paminklų apsaugos įstatymu.