48. Senosios karaimų kapinės (XIV- XIX a.)
Senosios karaimų kapinės yra Trakų miesto vakarinėje dalyje, Užtiltėje, Žaliosios gatvės kairėje pusė, Totoriškių ežero šiaurės vakariniame krante. Kapinių sklypas netaisyklingo stačiakampio plano. Vakarinėje kapinių pusėje - kelias vedantis į naująsias karaimų kapines.
Kapinės įkurtos karaimams įsikūrus Trakuose XIV a. viduryje. Sklypo šiaurinėje dalyje laidota iki 1710 metų maro, pietinėje – po maro iki 1932 metų. Visi kapai orientuoti iš šiaurės į pietus. Ankstyviausi kapai su paprastais antkapiais iš lauko akmens, kiek vėlesniuose antkapiuose atsiranda iškalti augalinio ar geometrinio ornamento motyvai, epitafijos ar citatos iš Biblijos. Po 1710 metų antkapiuose jaučiama įtaka vietinės kultūros, atsiranda ornamentai ir užrašai ne tik karaimų, bet ir rusų, lenkų kalbomis. Vėlesnieji kapai aptveriami geležinėmis kaltomis tvorelėmis. Visas kapinių plotas atvertas žema akmenų su žemėmis tvora ir dvejais šiaurės ir vakarų vartais. Šiauriniai vartai statyti XVIII a., vakariniai 1897 m. pagal inžinieriaus Michailo Prozorovo ir matininko A. Griaznovo projektą. Darbai atlikti karaimų visuomenės veikėjo Felikso Maleckio rūpesčiu.
Kapinių šiaurinėje dalyje yra Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero ir jo šeimos gydytojo ir 1640 metais Trakų karaimų vaito Ezros ben Nisano, mirusio 1666 m., kapas ir antkapinis paminklas. Pietinėje kapinių sklypo dalyje palaidotas teologas Saliamonas Trakietis (1650-1715 m.) bei hachanai – vyriausi dvasiniai ir pasaulietiniai vadovai - Boguslavas Kaplanovskis (1806-1898 m.) bei Romualdas Kobeckis (1823-1911 m.).
Trakų istorinio nacionalinio parko memorialinė vietovė.
Kapinėms grėsmių nėra. Vykdomi nuolatiniai miško priežiūros darbai.
Senosios karaimų kapinės Lietuvos Respublikos nuosavybė.