59. Trakų Dievo Motinos paveikslas (XVI a.)
Trakų Dievo Motinos paveikslas, XVI a. II pusė. Sidabriniai kalti aptaisai XVIII a. Paveikslas nutapytas tempera ant liepos lentų. Autorius nežinomas. Dydis 127x160x1,6 cm.
Paveikslas tapytas ant 4–ių lentų, gruntuotų klijiniu gruntu. Fonas graviruotas XVII a. II pusei būdingu augaliniu ornamentu. Marija vaizduojama kiek žemiau negu iki juosmens, griežtai frontaliai, kūdikis pasisukęs į laiminančią Marijos kairę ranką. Kompozicija frontali, personažų veidų ir rankų plastikos sąlygiškumas paveikslą sieja su ikonų, personažų tipažas, veidų ir rankų modeliuotė šviesšešėliai-su renesanso tapyba. Aptaisai kalstyti pagrindines formas žyminčiu linijiniu reljefu ir augalinių motyvų ornamentu. Marijos apsiaustas papuoštas dideliais, apatinis drabužis ir galvos apdangalas - smulkiais, tankiai išdėstytais žiedais. Fono aptaisai kalstyti žemo reljefo, tankiu akanto ūsų ornamentu. Personažai su karališkomis karūnomis. Marijos karūna ažūrinė, inkrustuota spalvotais akmenimis, kūdikio-kalstyta metalo plokštėje.
Pasakojama, kad šį paveikslą 1390 m. Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui padovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas. Vytautas jį apie 1409 m. padovanojo paties funduotai bažnyčiai. Paveikslas greitai ėmė garsėti stebuklais ir imtas garbinti bei lankyti maldininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Gudijos. 1611 m. balandžio 12 d. karalienė Konstancija (1605-1635 m.) Trakuose meldė, kad pasveiktų karalius Zigmantas Vaza (1587-1632 m.) ir būtų pasiekta pergalė Smolensko žygyje. Karalius pasveiko, o nesėkmingai net dvejus metus apgultyje laikytas Smolenskas buvo paimtas po trijų mėnesių. 1639 metų liepos 10 dieną Trakų Dievo Motinos paveikslo pagerbti atvyko iš Vilniaus ir pats karalius Vladislovas Vaza (1632-1648 m.).1604 metais Lietuvoje siautėjo maras, o po jo badas, Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina (1600-1615 m.) ir Trakų klebonas organizavo atgailos procesiją iš Vilniaus į Trakus. Visą keturių mylių (apie 30 km) kelią vyskupas Vaina ėjo basas. Kas mylią procesija sustodavo ir jezuitai sakydavo pamokslus. Maras liovėsi siautėjęs. Nuo to laiko maldininkų iš Vilniaus ir visos Lietuvos bei Lenkijos, Gudijos, Ukrainos procesijos tapo tradicinėmis, jie traukė į Trakus ieškodami savo sielai ir kūnui sveikatos ir atgaivos.
Stebuklais garsėjantį paveikslą Romos popiežius Klemensas XI (1700 - 1721 m.) vainikavo auksine karūna bei pavedė Vilniaus vyskupui K. Bžostovskiui (1686 - 1722 m.) organizuoti vainikavimo iškilmes, kurios įvyko 1718 m. rugsėjo mėn. 4 d. ir tęsėsi devynias dienas. Šis paveikslas buvo pirmuoju Lietuvoje Romos popiežiaus vainikuotu paveikslu po 1717 m. vainikuoto garsiojo Čenstachovos Dievo Motinos paveikslo. 1718 – 1783 metais Trakuose buvo užregistruoti 42 stebuklai, vėliausi – 1902 metais. Už stebuklus žmonės aukodavo paveikslui padėkos votus. Iki pat XVIII a. pabaigos šis paveikslas buvo garsiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Imta tikėti, jog stebuklingas yra ne tik paveikslas, bet ir jo kopijos paveiksluose, raižiniuose, medalikėliuose. Tokios kopijos plito Lietuvoje – Giedraičių, Gruzdžių, Onuškio, Kazokiškių, Nemenčinės, Varnių ir Vilniaus bažnyčiose. Seniausia 1700 metų kopija ir garsiausia yra Latvijoje Agluonos bažnyčioje.
Paveikslas restauruotas 1994 m. P. Gudyno restauravimo centre.