Istorija

                 Jadvyga ir Juozapas Tiškevičiai su vaikais Užutrakio parke apie 1910 m.



Užutrakio dvaro sodyba

Užutrakio dvaro sodybos ansamblis sukurtas 1897-l902 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos kunigaikštytės Jadvygos Svetopolk Četvertinskos iniciatyva. Tiškevičiai Užutrakio dvarą valdė iki 1939 m. prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Užutrakio dvaro sodyba buvo nacionalizuota. Po karo dvare veikė sovietinio saugumo pareigūnų sanatorija, vėliau - pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo įmonė. 1995 m. Užutrakio dvaro sodyba perduota Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.

Užutrakio parko autorius - prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas E. F. André (1840-l911). Šis visame pasaulyje žinomas menininkas Lietuvoje taip pat suprojektavo Palangos, Lentvario ir Trakų Vokės dvarų ansamblių parkus. Mišraus tipo Užutrakio parkas, įkurtas pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, buvo sumanytas kaip vandens parkas. Užutrakyje įrengta daugiau nei dvidešimt tvenkinių, susietų tarpusavyje ir su Trakų ežerais. Per šimtmetį ežerų lygiui nukritus, išdžiūvo parko centrinės dalies tvenkiniai. Dalis tvenkinių sunaikinta sovietmečiu, juos tiesiog užpilant. Išliko tik vienas senasis tvenkinys, kanalu susietas su Galvės ežeru. Kanalo krantuose sumūrytos dirbtinės uolos. Tvenkinys atribojo ūkinę ir reprezentacinę sodybos dalis. Šis kelias, vedantis link rūmų, buvo vadinamas „bulvių keliu" ir naudotas daugiausia ūkinėms reikmėms. Užutrakio šeimininkai ir svečiai rūmus pasiekdavo ne sausuma, o vandeniu.

        
E. F. Andre - Tiškevičių Užutrakio, Lentvario,       J. Huss'as - Tiškevičių rūmų Užutrakyje
Trakų Vokės ir Palangos parkų autorius              architektas



Rūmai ir didysis parteris

Istorizmo stiliaus Užutrakio dvaro rūmai pastatyti 1896-1902 m. pagal žymaus Varšuvos architekto J. Huss (1846-1904) projektą. Šalia rūmų E. F. André suprojektavo taisyklingus parterius su gėlynais, pasivaikščiojimo takais, marmurinėmis skulptūromis, biustais ir vazomis.

Priešais rytinį rūmų fasadą įrengtas ovalo formos didysis parteris su dviem lygiagrečiais pasivaikščiojimo takais viduryje. Palei juos rikiavosi dvi aukštų vazų eilės. Takai apsodinti karpomų liepų alėjomis. Parterio priekyje suprojektuoti heraldinių lelijų formos gėlynai. Parterio gale tarp gėlynų pastatyta garsaus XVIII a. prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūros „Marija Adelaidė Savojietė, Burgundijos kunigaikštytė, pavaizduota kaip Diana" kopija. Parterio šonus puošė to paties skulptoriaus romėnų gėlių deivės Floros ir medžių nimfos Hamadriadės skulptūrų kopijos. Dauguma parko skulptūrų, biustų ir vazų buvo sunaikinta ar išvogta. 2004-2008 m. atkurtos ir atstatytos centrinio parterio vazos, Dianos bei Floros skulptūros, pasodintos senovinių veislių rožės.

Apie teritoriją, plytinčią į šiaurę nuo rūmų, istorinių žinių turima labai mažai, kadangi ji buvo stipriai deformuota po Antrojo pasaulinio karo pastačius toje vietoje didelį mūrinį pastatą. Spėjama, kad dalis šio pastato stovi ant senosios virtuvės pamatų.

Rytinis parteris iki 1913 m.



Mažasis parteris ir ežero terasa

Mažasis parteris, užsibaigiantis baliustrada su ilgu suolu ir vazomis, yra puošniausia išlikusi rūmų aplinkos dalis. Parterio viduryje stovėjo gulinčio romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra, apsupta karpomomis liepomis. Keturlapės formos gėlynus puošė vazos. Rytiniame parterio pakraštyje pastatyti keturi bakchančių ir satyrų biustai (barokinių prancūziškų skulptūrų kopijos) ir romėniškos vonios formos gėlinė. Po kurio laiko parterio struktūra pakeista. Pirmojo pasaulinio karo metais iš parterio dingo Bakcho skulptūra. Vazos ir biustai pavogti ar sunaikinti sovietmečiu. Dabar parterį puošia 2005-2006 m. atkurtas biustas ir vazos.

Į vakarus nuo rūmų plyti ežero terasa su baliustrada. Ji įrengta ant atraminės sienos, sumūrytos iš lauko akmenų ir raudonų plytų. XX a. pradžioje terasos šonuose stovėjo du rūmų architektūrą atkartojantys paviljonai. Nuo terasos atsiverdavo vaizdas į Trakų miestą bei romantiškus salos pilies griuvėsius. Paviljonai nugriauti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet terasa papuošta dekoratyvinėmis vazomis. Laikui bėgant sunykusios ar pavogtos vazos atkurtos ir atstatytos 2005 m.

Užutrakio rūmų vakarinis fasadas ir ežero terasa su atvirais paviljonais apie 1910 m.



Parkas

Taisyklingus parterius juosia peizažinio tipo parkas. Jame iškasti tvenkiniai, įrengtas jaukus kelių ir pasivaikščiojimo takų tinklas, sukurtos dirbtinių uolų grupės, sudarančios kalnų peizažo įspūdį. Užutrakio parke greta 38 vietinių medžių ir krūmų rūšių šiandien auga dar 54 E. F. André įveistos svetimžemės rūšys bei formos. Nemažiau įvairi ir parko žolinė augmenija. 80 hektarų ploto parke auga apie 400 rūšių žolinių induočių augalų, 8 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Užutrakio parko augmenija ypatinga ir tuo, kad greta auga ir labai dažni visiems įprasti, ir reti saugomi, ir Vakarų Europos miškų augalai, sudarydami unikalias bendrijas, kurias galima pamatyti nebent parkuose.

Grafai Tiškevičiai į Užutrakio pusiasalį keldavosi plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką iš Varnikų kaimo. Pusiasalio kyšulyje mažame namelyje budėdavo keltininkas. Kelias, vedantis nuo rūmų link keltininko namelio, vadintas „Kunigaikščių alėja". Keltininko namelis ir prieplauka buvo matomi nuo netoliese esančios kalvos viršūnėje stovėjusios apvalios pavėsinės - rotondos. Ant gretimos kalvelės tarp mažų tvenkinukų pastatyta Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra. Sovietmečiu pavogtos skulptūros kopija 2007 m. atstatyta ant išlikusio originalaus postamento. Beveik pusiaukelėje tarp rūmų ir keltininko namelio sumūrytas didelis dirbtinių uolų masyvas su grota. Jos atspindžiai buvo matomi kitoje kelio pusėje tyvuliavusiame tvenkinyje.

Jadvygos ir Juozapo Tiškevičių vaikai prie Švč. Megelės su
kūdikiu skulptūros Užutrakio parke apie 1910 m.